Kadastriniai matavimai

Matininkų atliekamą kadastrinių matavimų paslaugą (anksčiau – pastatų inventorizacija) sudaro šie etapai:

  • statinys išmatuojamas, apie jį surenkami kadastro duomenys (plotas, tūris, vertė, statybos metai ir kt.);
  • parengiama kadastrinių matavimų byla (anksčiau – inventorinė byla, dar žmonių kalba vadinama – namų byla), sudaryta iš statinio planų (brėžinių) ir surinktų kadastro duomenų.

Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.

SVARBU: Nekilnojamojo daikto duomenys, užfiksuoti kadastro byloje, turi būti įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, t.y.  užregistruoti VĮ “Registrų centre”, kartu pateikus statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą, priešingu atveju, informacija apie jūsų statinį oficialiai niekur nefigūruoja.

Jums reikalingi pastato kadastriniai matavimai?

Patikėkite tai mums. Patyrę specialistai garantuos greitą ir kokybišką paslaugą. 
Susisiekite su mumis

Kada reikia atlikti statinių kadastrinius matavimus?

DUK

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Kadastrinių matavimų kaina nustatoma abiejų šalių susitarimu, priklausomai nuo nekilnojamojo daikto dydžio (statinio ploto, tūrio, konfigūracijos ir pan.), darbų atlikimo termino, nekilnojamojo daikto vietos (atstumo nuo Vilniaus). Pavyzdžiui:

  • buto, patalpų (pvz. garažo, rūsio, palėpės) kadastriniai matavimai nuo 110 EUR;
  • namo kadastrinių matavimų kaina – nuo 200 EUR;
  • ir kt.

Kadastriniai matavimai užtrunka nuo pusvalandžio iki kelių valandų priklausomai nuo nekilnojamojo daikto dydžio (statinio ploto, tūrio, konfigūracijos ir pan.). 

Kadastrinių matavimų bylos /- ų parengimas su suderinimu VĮ „Registrų centras” užtrunka 5 d.d. po atliktų kadastrinių matavimų.

Įmanoma suderinti bylą ir per greitesnį terminą.

Kadastrinius matavimus atliekame Vilniuje ir 150 km spinduliu aplink Vilnių. Kaina už kadastrinius matavimus padidėja suma už sunaudojamus degalus, jei matuojamas objektas, esantis ne Vilniaus rajone.

Iki 2003 m. statinių ir pastatų kadastrinius matavimus atlikdavo VĮ „Registrų centras“ matininkai. Šiuo metu kadastrinius matavimus atlieka ir privatūs matininkai. Šiai veiklai vykdyti būtina atitinkama kvalifikacija, licencijos, kurias suteikia Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atliekant kadastrinius matavimus išmatuojamos visos statinyje esančios patalpos, sienos, pertvaros, langai, durys ir t.t. Duomenys fiksuojami faktiškai atvažiavus į vietą. Iš projekto brėžiniai neperbraižomi.

Privačių matininkų veiklą kontroliuoja Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ „Registrų centras”, kuriame registruojami visi gauti duomenys (atlikus matavimus) apie nekilnojamąjį turtą.

Mūsų matininkai nesiima  perbraižyti statinio projekto  duomenų, neatvykę į vietą ar pagal savininko norus. Už kadastrinėse bylose nurodytus ar nenurodytus faktiškai esančius kadastro duomenis konkrečiame objekte gresia licenzijos praradimo tikimybė. 

Dirbame skaidriai ir sąžiningai.

Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.

Atliekame buto baigtumo (procento) patikslinimą, t. y. naujus buto kadastrinius matavimus, reikalingus:

  • patikslinti buto plotui, kuris galėjo keistis dėl vidaus apdailos darbų, naujų pertvarų (pvz. įdigijus butą nebaigtos statybos daugiabučiame name);
  • atlikti įvairius sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir kt.);
  • įregistruoti buto 100 proc. baigtumą (buto, namo, kotedžo) VĮ „Registrų centras“.

Daugiau informacijos apie buto / daugiabučio namo baigtumo procentus ir statybų užbaigimo procedūras rasite:
Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tinklapyje

VĮ „Registrų centro“ tinklapyje

Kadastrinius matavimus atlikti galima. Tačiau nepatikslinus viso turtinio vieneto kadastrinių duomenų, VĮ „Registrų centras” atskiros patalpos kadastriniai matavimai nefiksuojami.
Norint įregistruoti atskiros patalpos pakeistus duomenis reikia atlikti viso turtinio vieneto kadastrinius matavimus, nes matininkas, formuodamas kadastrinių matavimų bylą, atsako ir pasirašo už viso objekto (ne tik matuojamos patalpos) kadastrinių duomenų atnaujinimą matavimų dieną.

Patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių.

Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų (pvz. nuo išsikišusio stogo iki sklypo ribos).

Skaičiuojant buto bendrą (vidaus) plotą, į plotą neįskaičiuojamos iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angos.
Į pastato vidaus plotą įskaičiuojamos platesnės nei 1,5 m pločio angos, jei jos yra aukštesnės nei 1,6 m.

Lodžos plotas visada įskaičiuojamas į buto bendrąjį plotą. Jei lodža neapšiltinama, jos plotas įskaičiuojamas į buto pagalbinį nenaudingą plotą, jei apšiltinama – į buto naudingą plotą.

Jei pastatas atiduotas naudoti iki 2000 m. sausio 1 d., jo virtuvės plotas priskiriamas prie pagalbinio naudingo ploto; po 2000 m. sausio 1 d. – prie gyvenamojo ploto.

Jeigu pastatas prijungtas prie gamtinių dujų tinklų ar suskystintų dujų rezervuarų tada kadastro duomenų byloje bus įrašoma „dujos YRA“.

Sodo namas priskiriamas I gr. nesudėtingiems statiniams, jei jis atitinka Statybos įstatymo 2 str. 30 d. apibrėžimą: paprastos konstrukcijos pastatas, iki 8,5 m aukščio, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m. ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip 1 aukšto.
Pgl. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 21 p., nesudėtingųjų pastatų rūsiai negali būti įrengiami už pastatų ribų.

Tad nesudėtingųjų statinių kategorijos pastato plotas apskaičiuojamas visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, neįskaitant rūsio ploto.

Scroll to Top