Kadastriniai matavimai
Matininkų atliekamą kadastrinių matavimų paslaugą (anksčiau – pastatų inventorizacija) sudaro šie etapai:
- statinys išmatuojamas, apie jį surenkami kadastro duomenys (plotas, tūris, vertė, statybos metai ir kt.);
- parengiama kadastrinių matavimų byla (anksčiau – inventorinė byla, dar žmonių kalba vadinama – namų byla), sudaryta iš statinio planų (brėžinių) ir surinktų kadastro duomenų.
Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.
Nekilnojamojo daikto duomenys, užfiksuoti kadastro byloje, turi būti įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, t.y. užregistruoti VĮ “Registrų centre”, kartu pateikus statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą.
Jums reikalingi pastato kadastriniai matavimai?
Patikėkite tai mums. Patyrę specialistai garantuos greitą ir kokybišką paslaugą.
Kada reikia atlikti statinių kadastrinius matavimus?
- gyvenamųjų statinių – namų, butų (dvibučiame ar daugiabučiame name*), sodo namelių ir pan.
- negyvenamųjų statinių – komercinių, administracinių, garažo, pagalbinio ūkio ir kt. paskirties pastatų bei patalpų (palėpių, rūsių, sandėliukų ir pan.);
- pastato pamatų ar vadinamosios namo “dėžutės” kadastriniai matavimai, norint įregistruoti nebaigtą statybą.
* Atliekant dvibučiame name esančio buto kadastrinius matavimus, formuojamos trys kadastro bylos – viso pastato ir abiejų butų.
- atliktas statinio remontas (paprastas ar kapitalinis), rekonstrukcija;
- pakeistas pastato, buto, patalpų baigtumas (baigtumo procento tikslinimas*);
- pakeista pastato, buto, patalpų paskirtis;
- padalinti, sujungti, atidalinti pastatai, butai, patalpos;
- registruojant neįrengtą palėpę;
- kai reikalingas neįrengtų pastogių/ palėpių, rūsių dalių paskaičiavimas;
- atlikta turto objektų amalgamaciją (atidalijama neformuojant atskiro objekto, o sujungiama su greta esančiu objektu);
- pastatas nugriautas.
* Buto kadastriniai matavimai reikalingi, kai nesutampa namo ir buto baigtumo procentai (dažna situacija įsigijus butą naujos statybos daugiabučiame name).
DUK
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Kadastrinių matavimų kaina nustatoma abiejų šalių susitarimu, priklausomai nuo nekilnojamojo daikto dydžio (statinio ploto, tūrio, konfigūracijos ir pan.), darbų atlikimo termino, nekilnojamojo daikto vietos (atstumo nuo Vilniaus). Pavyzdžiui:
- buto, patalpų (pvz. garažo, rūsio, palėpės) kadastriniai matavimai nuo 90 EUR;
- namo kadastrinių matavimų kaina – nuo 130 EUR;
- ir kt.
Kadastrinius matavimus atliekame Vilniuje ir 150 km spinduliu aplink Vilnių. Kaina už kadastrinius matavimus padidėja suma už sunaudojamus degalus, jei matuojamas objektas, esantis ne Vilniaus rajone.
Iki 2003 m. statinių ir pastatų kadastrinius matavimus atlikdavo VĮ „Registrų centras“ matininkai. Šiuo metu kadastrinius matavimus atlieka ir privatūs matininkai. Šiai veiklai vykdyti būtina atitinkama kvalifikacija, licencijos, kurias suteikia Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Privačių matininkų veiklą kontroliuoja Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ „Registrų centras”, kuriame registruojami visi gauti duomenys (atlikus matavimus) apie nekilnojamąjį turtą.
Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.
Atliekame buto baigtumo (procento) patikslinimą, t. y. naujus buto kadastrinius matavimus, reikalingus:
- patikslinti buto plotui, kuris galėjo keistis dėl vidaus apdailos darbų, naujų pertvarų;
- atlikti įvairius sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir kt.);
- įregistruoti buto 100 proc. baigtumą VĮ „Registrų centras“.
Daugiau informacijos apie buto / daugiabučio namo baigtumo procentus ir statybų užbaigimo procedūras rasite:
Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tinklapyje
Kadastrinius matavimus atlikti galima. Tačiau nepatikslinus viso turtinio vieneto kadastrinių duomenų, Registrų centre atskiros patalpos kadastriniai matavimai nefiksuojami.
Norint įregistruoti atskiros patalpos pakeistus duomenis reikia atlikti viso turtinio vieneto kadastrinius matavimus, nes matininkas, formuodamas kadastrinių matavimų bylą, atsako ir pasirašo už viso objekto (ne tik matuojamos patalpos) kadastrinių duomenų atnaujinimą matavimų dieną.
Patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių.
Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų, taigi Jūsų paminėtu atveju atstumas būtų skaičiuojamas nuo stogo iki sklypo ribos.
Skaičiuojant buto bendrą (vidaus) plotą, į plotą neįskaičiuojamos iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angos.
Į pastato vidaus plotą įskaičiuojamos platesnės nei 1,5 m pločio angos, jei jos yra aukštesnės nei 1,6 m.
Lodžos plotas visada įskaičiuojamas į buto bendrąjį plotą. Jei lodža neapšiltinama, jos plotas įskaičiuojamas į buto pagalbinį nenaudingą plotą, jei apšiltinama – į buto naudingą plotą.
Jei pastatas atiduotas naudoti iki 2000 m. sausio 1 d., jo virtuvės plotas priskiriamas prie pagalbinio naudingo ploto; po 2000 m. sausio 1 d. – prie gyvenamojo ploto.
Jeigu pastatas prijungtas prie gamtinių dujų tinklų ar suskystintų dujų rezervuarų tada kadastro duomenų byloje bus įrašoma „dujos YRA“.
Sodo namas priskiriamas I gr. nesudėtingiems statiniams, jei jis atitinka Statybos įstatymo 2 str. 30 d. apibrėžimą: paprastos konstrukcijos pastatas, iki 8,5 m aukščio, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m. ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip 1 aukšto.
Pgl. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 21 p., nesudėtingųjų pastatų rūsiai negali būti įrengiami už pastatų ribų.
Tad nesudėtingųjų statinių kategorijos pastato plotas apskaičiuojamas visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, neįskaitant rūsio ploto.