DUK

Turite klausimų dėl kadastrinių matavimų ar statybų pridavimo?
Kreipkitės

KLAUSIMAI – ATSAKYMAI APIE PASTATŲ KADASTRINIUS MATAVIMUS

Per kiek laiko atliekami kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai įprastai atliekami per 4 d. d.
Galime atlikti darbus ir skubos tvarka:

  • per 3 d. d. namų, sodo namelių kadastriniai matavimai;
  • per 2 d. d. buto baigtumo procento nustatymas, patalpų, (ne)įrengtų palėpių, rūsių, butų, namo pamatų kadastriniai matavimai.

Ar matuojate ne darbo valandomis, vakarais, savaitgaliais?

Objektus išmatuojame Jums patogiu laiku – taip pat ir vakarais bei savaitgaliais. Dirbame bet kuriuo metu laiku. Darbus atliekame greitai ir kokybiškai.

Kiek kainuoja kadastriniai matavimai?

Kadastrinių matavimų kaina nustatoma abiejų šalių susitarimu, priklausomai nuo nekilnojamojo daikto dydžio (statinio ploto, tūrio, konfigūracijos ir pan.), darbų atlikimo termino, nekilnojamojo daikto vietos (atstumo nuo Vilniaus). Pavyzdžiui:

  • buto, patalpų (pvz. garažo, rūsio, palėpės) kadastriniai matavimai nuo 90 EUR;
  • namo kadastrinių matavimų kaina – nuo 130 EUR;
  • ir kt.

Ar atliekate kadastrinius matavimus Vilniaus rajone?

Kadastrinius matavimus atliekame Vilniuje ir 150 km spinduliu aplink Vilnių. Kaina už kadastrinius matavimus padidėja suma už sunaudojamus degalus, jei matuojamas objektas, esantis ne Vilniaus rajone.

Kaip skaičiuojamas atstumas iki sklypo ribos: nuo pamato ar nuo stogo?

Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų, taigi Jūsų paminėtu atveju atstumas būtų skaičiuojamas nuo stogo iki sklypo ribos.

Norime tverti vieno pjovimo 1.80 m medinę tvorą tarp lentų nepaliekant jokių tarpų. Kokie keliami reikalavimai tvoros statybai? Kiek metrų nuo sklypo ribos reikėtų atitraukti ją į mūsų sklypą, kad nereiktų kaimyno sutikimo?

JRemiantis Statybų inspekcijos pateikta informacija, norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei:

tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;
tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.

Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai.

Norint statyti 2–5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1–2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją. Be to, šioms tvoroms taip pat taikomi 1 ir 2 punktuose nurodyti reikalavimai dėl kiaurymių ploto.

Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

Ar įskaičiuojamas į buto bendrą (vidaus) plotą pertvaroje (sienoje) esančios angos plotas?

Skaičiuojant buto bendrą (vidaus) plotą, į plotą neįskaičiuojamos iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angos.
Į pastato vidaus plotą įskaičiuojamos platesnės nei 1,5 m pločio angos, jei jos yra aukštesnės nei 1,6 m.

Ar lodžijos (lodža) plotas įskaičiuojamas į buto plotą?

Lodžos plotas visada įskaičiuojamas į buto bendrąjį plotą. Jei lodža neapšiltinama, jos plotas įskaičiuojamas į buto pagalbinį nenaudingą plotą, jei apšiltinama – į buto naudingą plotą.

Ar galima atlikti patalpų (nuomojamų), kurios visame pastate neišskirtos (nesuformuotos) kaip atskiras turto vienetas, kadastrinius matavimus?

Kadastrinius matavimus atlikti galima. Tačiau nepatikslinus viso turtinio vieneto kadastrinių duomenų, Registrų centre atskiros patalpos kadastriniai matavimai nefiksuojami.
Norint įregistruoti atskiros patalpos pakeistus duomenis reikia atlikti viso turtinio vieneto kadastrinius matavimus, nes matininkas, formuodamas kadastrinių matavimų bylą, atsako ir pasirašo už viso objekto (ne tik matuojamos patalpos) kadastrinių duomenų atnaujinimą matavimų dieną.

Kada matuojami nebaigti statyti statiniai?

Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.

Kada atliekamas buto / namo (daugiabučio, vienbučio, dvibučio) baigtumo procento tikslinimas?

Atliekame buto baigtumo (procento) patikslinimą, t. y. naujus buto kadastrinius matavimus, reikalingus:

  • patikslinti buto plotui, kuris galėjo keistis dėl vidaus apdailos darbų, naujų pertvarų;
  • atlikti įvairius sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir kt.);
  • įregistruoti buto 100 proc. baigtumą VĮ „Registrų centras“.

Daugiau informacijos apie buto / daugiabučio namo baigtumo procentus ir statybų užbaigimo procedūras rasite:
Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tinklapyje

VĮ „Registrų centro“ tinklapyje

Kaip skaičiuojami pastato vidaus plotai?

Patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių.

Kodėl virtuvės plotas vienoje byloje vidaus plotų eksplikacijoje įtrauktas prie gyvenamo ploto, o kitoje - prie pagalbinio naudingo ploto?

Jei pastatas atiduotas naudoti iki 2000 m. sausio 1 d., jo virtuvės plotas priskiriamas prie pagalbinio naudingo ploto; po 2000 m. sausio 1 d. – prie gyvenamojo ploto.

Kas gali atlikti kadastrinius matavimus? Ar reikalinga kvalifikacija matininkams, atliekantiems kadastrinius matavimus?

Iki 2003 m. statinių ir pastatų kadastrinius matavimus atlikdavo VĮ „Registrų centras“ matininkai. Šiuo metu kadastrinius matavimus atlieka ir privatūs matininkai. Šiai veiklai vykdyti būtina atitinkama kvalifikacija, licencijos, kurias suteikia Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Ar kas nors kontroliuoja privačių įmonių, kurios atlieka kadastrinius matavimus, veiklą?

Privačių matininkų veiklą kontroliuoja Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ “Registrų centras”, kuriame registruojami visi gauti duomenys (atlikus matavimus) apie nekilnojamąjį turtą?

Jeigu dujinė viryklė pajungta nuo dujų baliono, ar tai reiškia, kad kadastro duomenų byloje bus nurodyta, kad dujos yra?

Jeigu pastatas prijungtas prie gamtinių dujų tinklų ar suskystintų dujų rezervuarų tada kadastro duomenų byloje bus įrašoma “dujos YRA“.

KLAUSIMAI – ATSAKYMAI APIE STATYBOS UŽBAIGIMO PROCEDŪRAS

Ar galima priduoti namą, jeigu jis 100% nėra užbaigtas? Ir kiek % turi būti padarytas, kad galima būtų priduoti?

Jeigu Jūsų statinys nebaigtas statyti, jį galima įteisinti Registrų centre, turint:

1) Statybos inspekcijos patvirtintą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir

2) statinio kadastro duomenų bylą.
Jei statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, užtenka suformuotos statinio kadastro duomenų bylos kreipiantis į Registrų centrą.

Ar statybos leidimas gyvenamam namui statyti turi terminą, kuris gali pasibaigti?

STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”45 p. nurodyta, kad iki 2010-10-01 išduotų galiojančių statybos leidimų (kurių galiojimo laikas iki 2012-09-01 nebuvo pasibaigęs) galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų. Po 2010-10-01 išduoti SLD taip pat galioja neterminuotai (nuostata taikoma nuo 2014-01-01).

Tačiau jeigu SDL numatyta, kad dokumento terminas baigiasi 2012-09-01 ar vėliau, ir nuo dokumento išdavimo dienos per 10 metų statinio statyba nepradėta, bet neatsirado sąlygų, dėl kurių leidimas negalėtų būti išduotas, leidimo galiojimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 metams.

Nuo 2017-01-01 padvigubinta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą

Pagal Statybos įstatymą, savavališka statyba – statinio (jo dalies) statyba be statybos leidimo arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Nuo 2017-01-01 savavališkos statybos įteisinimo įmoka dvigubėja, bauda už tokią staybą niekur nedingsta, o, norint įteisinti savavališkai pastatytą statinį, vis tiek turi būti parengtas projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Plačiau skaitykite čia.
Būkite išmintingi ir dokumentus tvarkykitės laiku :)

Nuo 2017-01-01 statant ūkio būdu techninė priežiūra nebereikalinga

Asmenys, ūkio būdu statantys ne didesnį nei 300 kv. m nesublokuotą vieno buto gyvenamąjį namą ar pagalbinio ūkio pastatą, nebeprivalo samdyti statybos techninį prižiūrėtojo.

Namo statybos vadovu gali būti ir pats savininkas, jei jis turi teisę vadovauti šiems statybos darbams: iki 80 kv. m statybos darbams gali vadovauti architektas arba statybos inžinierius, statant didesnį pastatą- statybos inžinierius, bent jau su dvejų metų profesine patirtimi.

Net ir vykdant statybos darbus ūkio būdu (kai statybos vadovo pareigas eina statytojas, techninis prižiūrėtojas neprivalomas), statant didesnį nei 80 kv. m pastatą būtina Statybos inspekcijai pranešti apie  statybos pradžią.

Vykdant statybos darbus ūkio ar mišriu būdu arba sudarant kelias sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statytojas privalo apdrausti atliekamus statybos darbus ir civilinę atsakomybę, ir su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Statybos inspekcijai turi pateikti privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo poliso bei jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopijas.

Ar reikia įvertinti vandens kokybę/ atlikti vandens kokybės tyrimus priduodant namą?

Nuo 2017-01-01 užbaigtai statybai patvirtinti Statybos inspekcijai reikia pateikti papildomus dokumentus: 1) geriamojo vandens kokybės tyrimų dokumentus 2) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvadą apie šių tyrimų rezultatų atitiktį.
Nuo 2017-09-20 STR dėl statybos užbaigimo papildytas nuostata (93.17p), kad geriamojo vandens kokybės tyrimai gali būti atlikti ne tik akredituotose laboratorijose, kaip buvo iki tol, bet ir turinčiose teisę atlikti tokius tyrimus laboratorijose. Taip pat vandens kokybei pagrįsti pakanka ir užregistruoto požeminio vandens gręžinio, skirto apsirūpinti geriamuoju vandeniu, paso kopijos. Ši nuostata yra gerokai lankstesnė, nes praplečia galimybes pasirinkti geriamojo vandens kokybės įrodymo būdą.
Plačiau skaitykite čia.

Ar reikalingas civilinis draudimas vykdant statybas?

Nuo 2017-01-01 vykdant statybos darbus ūkio ar mišriu būdu arba sudarant kelias sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statytojas privalo apdrausti atliekamus statybos darbus ir civilinę atsakomybę, kad būtų išvengta rizikos dėl tinkamo darbų organizavimo, kokybės trūkumų ar išaiškėjusių defektų baigtame statyti statinyje. Užbaigtai statybai patvirtinti Statybos inspekcijai būtina pateikti privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo poliso bei jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopijas.

Palčiau skaitykite čia.

Patikslintos statybinių atliekų tvarkymo taisyklės

Aktualu tiems, kas nuo 2016 m. lapkričio 1d. norės gauti statybos užbaigimo aktą: reikės statybų užbaigimo komisijai pateikti dokumentus, įrodančius, kad rangovas pats arba per atliekų vežėją perdavė statybines atliekas jas apdorojančiai įmonei (plačiau skaitykite- čia).

Ar reikalingas "namui priduoti" darbo projektas?

Taip. Darbo projektas – techninio projekto, pagal kurį išduodamas statybos leidimas, tąsa. Apie tai, kad jis privalomai turi būti rengiamas statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto atveju, ir apie tai, kas jį rengia skaitykite išsamią Statybos inspekcijos konsultaciją čia.

Kokios yra statybų užbaigimo procedūros?

Atlikus statybos užbaigimo procedūras, Statybos inspekcijoje užregistruojamas /patvirtinamas /surašomas vienas iš dviejų galimų dokumentų:

Deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo, savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto sprendinius.

Statybos užbaigimo aktas – statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys (išskyrus tuos, dėl kurių pagal STR 1.05.01:2017 11 priedą surašoma deklaracija) pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas, visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius.

Su vienu iš šių dokumentų statytojas kreipiasi į VĮ “Registrų centras”, kur registruojamas statinys ir nuosavybės teisės į jį.

VĮ “Registrų centras” taip pat registruoja nebaigtus statyti statinius.

Tokiu atveju Statybos inspekcijoje išduodama pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, žinoma, kaip pažyma apie nebaigtą statybą.

Kokie dokumentai reikalingi norint gyvenamąjį "namą priduoti" Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcijoje)?

Statybos inspekcija tvirtina deklaraciją (ir ją įregistruoja) šiais atvejais:

  • pastačius (rekonstravus) naują 1 ar 2 butų gyv. namą;
  • pastačius (rekonstravus) naują ypatingą ar neypatingą pagalbinio ūkio paskirties statinį (išskyrus kultūros paveldo statinius);
  • atlikus ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą;
  • užbaigus šių neypatingųjų pastatų ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, statybą (rekonstravimą): garažų; sandėliavimo; administracinės; prekybos; paslaugų; maitinimo; sporto; kitos (fermų; ūkio; šiltnamių; sodų); gamybos, pramonės (tik gamybinių laboratorijų, kūrybinių dirbtuvių).

Pagrindiniai dokumentai, pateikiami Statybos inspekcijai kartu su prašymu patvirtinti/ užregistruoti deklaraciją:
1) statybos leidimas;
2) statinio projekto (techninis projektas ir darbo projektas);

1-2 punktuose nurodytus dokumentus statytojai jau turi paruoštus pradiniame statybų etape, o žemiau išvardytieji dokumentai ruošiami užbaigus statybas:

3) užpildyta deklaraciją apie baigtą statyti statinį (pateikiama informaciją apie statytoją, statybos dalyvius, statinio projektinius ir faktinius duomenis ir kt.);
4) statinio kadastro duomenų byla;
5) požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
6) statinio geodezinė nuotrauka;
7) pastato energinio naudingumo sertifikatas (privalomas, jei statybos leidimas buvo išduotas, kai įsigaliojo minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai , t.y. nuo 2006-01-04);
8) pastatų garso klasifikavimo protokolas (privalomas naujai projektuojamiems dvibučiams, daugiabučiams, blokuotiems gyvenamiesiems pastatams);
9) pažyma apie statinio atitiktį projektui (nepateikiama, jei pateikta kompiuterinė laikmena su statinio projekto kopija (su žyma „Taip pastatyta“ arba patvirtinta elektroniniais parašais));

10) statybos proceso dalyvių (projektuotojo, techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės) privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos su jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis

11) geriamojo vandens kokybės tyrimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai (neprivalomi, kai prisijungiama prie komunalinių inžinerinių tinklų) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada dėl šių tyrimų rezultatų;

11) kt. dokumentai.

Plačiau skaitykite čia.

Kaip registruojamos nuosavybės teisės?

Čia pateikiame, mūsų manymu, kelias informatyvias nuorodas apie tai, ką daryti po to, kai atlikti kadastriniai matavimai. Tai yra, ką turi daryti būsimasis savininkas, kaip registruoti nuosavybės teises į naują / seną statinį, kur registruoti jau pastatytą / nebaigtą statyti pastatą ir pan:

Kaip pakeisti patalpų paskirtį?

Reikalinga:

  • atnaujinta statinio (patalpos) kadastro duomenų byla;
  • paskirties pakeitimą patvirtinantys dokumentai;
  • deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Jos nereikia tvirtinti ir registruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, jei atliekami tik remonto darbai ar statybos darbai neatliekami.

Ar gali ir kaip būti keičiami esminiai projekto sprendiniai?

Jei nuo esminių PROJEKTO SPRENDINIŲ nukrypta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, reikės pakeisti tik STATINIO PROJEKTĄ, priešingu atveju laukia baudos kaip už SAVAVALIŠKĄ STATYBĄ.
Būkit būdrūs statybų metu keisdami suprojektuoto statinio parametrus! (plačiau skaitykite- čia).

Ar reikia leidimo namui sodininkų bendrijoje statyti?

Ką pasistatėte sodo bendrijoje: nesudėtingiems statiniams priskiriamą SODO NAMĄ, nedidelį (iki 80 kv.m.) GYVENAMĄJĮ NAMĄ ar rimtą PASTATĄ? Nuo to priklausys ir statinio įteisinimo “džiaugsmai”. Neturite noro ir laiko vargti tvarkydami dokumentus? Kreipkitės, pagelbėsime (plačiau skaitykite- čia).

Kas atsakingas už tvarką statybvietėje: statybos vadovas ar statytojas?

Už statybvietės nepriežiūrą taikoma administracinė atsakomybė.
STATYBVIETĖS sąvoka reiškia statinio statybos darbų vietą. Kol statyba nustatyta tvarka neužbaigta, sklypas ar jo atitverta dalis laikytini statybviete ir turi būti atitinkamai prižiūrima (plačiau skaitykite- čia).

Ar reikalingas techninis prižiūrėtojas? Ar reikia pildyti darbų žurnalą?

Statybas galima vykdyti samdant 1) rangovą, 2) ūkio arba 3) mišriu būdais.

Statant ūkio būdu statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.
Jeigu statytojas vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatymo nustatytas tiek statytojo, tiek rangovo pareigas ir teises. Statybos darbų žurnalo pildymas – rangovo (statant ūkio būdu – statytojo) pareiga.
Tačiau nuo 2014 m. pradžios statybos darbų žurnalo galima nepildyti ne didesnių kaip 500 m2 bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos ūkio būdu atvejais.

Teisės aktų reikalavimai paskirti ar pasamdyti statybos darbų vadovą visais atvejais galioja. Nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujam Statybos įstatymui, asmenys, apsisprendę ūkio būdu statyti ne didesnį nei 300 kv. m. nesublokuotą vieno buto gyvenamąjį namą ar pagalbinio ūkio pastatą, nebeprivalo organizuoti statinio statybos techninės priežiūros (statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas – du atskiri asmenys), tai yra pasamdyti statybos techninį prižiūrėtoją.

Vykdant statybos darbus ūkio ar mišriu būdu arba sudarant kelias sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statytojas privalo apdrausti atliekamus statybos darbus ir civilinę atsakomybę.

Išlieka statytojo prievolė pateikti informaciją apie statybos pradžią.

Kokių veiksmų imtis nukrypus nuo statybų projekto?

Nauji teisiniai reikalavimai, norint įteisinti užbaigtą (nebaigtą statybą):

  • Projektuojant naują namą, rekonstruojant ar atliekant kapitalinį remontą turi būti apskaičiuotas minimalus įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičiuspagal namo naudingąjį plotą (plačiau skaitykite čia).
  • Nuo 2015-02-01 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pradės tikrinti statybinių atliekų tvarkymo pažeidimus (plačiau skaitykite čia).
  • Naujai statomi pastatai po 2014 m. sausio 1 d. privalo būti ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės, pagal iki 2014 m. galiojusius reikalavimus užteko, kad pastatai būtų ne žemesnės kaip C energinio naudingumo klasės. Siekiamybė – beveik energijos nevartojantys pastatai (plačiau skaitykite čia).

Geodezinių matavimų privalomas atlikimas

Norint VĮ “Registrų centras” įregistruoti baigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį, kartu su statinių kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimą patvirtinančiais dokumentais, turi būti pateikiami ir atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys  (geodeziniai matavimai).
Žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeisti, jei pasikeitė žemės naudmenų sudėtis (ji pasikeičia pastačius namą), ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo.

Ar sodų bendrijoje atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas nuo pamato ar nuo stogo?

Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų, taigi Jūsų paminėtu atveju atstumas būtų skaičiuojamas nuo stogo iki sklypo ribos.

Ar priduodate/ įteisinate sodo namelius?

Ruošiame dokumentus, reikalingus sodo namui įregistruoti, kai jis neviršija 80 kv.m. Sodnamio pridavimui reikia atlikti kadastrinius matavimus ir užpildyti deklaraciją.